Knygoje pasakojama tikra istorija, nutikusi vienoje didelėje reklamos agentūroje Vilniuje. Įmonės vadovai daug metų didžiavosi „gebėjimu susitarti“, kitaip tariant — atleisti žmones be išeitinių
kompensacijų, išguiti iš darbo po motinystės atostogų grįžusias moteris, ir panašiais socialiai „atsakingo“ verslo simptomais.

Sužinojusi apie jos kūrybinės komandos naikinimą, Ilzė nepasidavė šefo manipuliacijoms — tarėsi su advokatais, nagrinėjo Darbo kodeksą ir filmavo pokalbius su vadovu slapta kamera (dalis pokalbių pateikiama knygoje).

Sėkmė įkvėpė autorę pasidalinti patirtimi su visais, kam jos gali prireikti. Čia taip pat pasakojamos ir ne taip sėkmingai pasibaigusios jos draugų ar bičiulių istorijos.